- vieneilis
- 2 vieneĩlis, -ė adj. (2) žr. vienaeilis: 1. Atsisagstę vieneilius švarkus vaikštinėjo ponai rš. 2. PolŽ1154 Seniau buvo vieneiliai ratpėdžiai, o nujau y[ra] pražanginiai Šts. Dildžių įkartos būna vieneilės – spalvotiesiems metalams rš. Vieneĩlė matrica FzŽ180. 3. vieną kartą malti, rupūs (apie miltus): Šitie vieneĩliai miltai bus kiaulėm Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
